Rusiška pirtis ar suomiška sauna: kas geriau?
Šis klausimas yra iš principo betikslis. Kodėl? Nes neegzistuoja rusiškos, suomiškos pirties, ar saunos. Bent jau ne ta prasme, kuri yra suteikiama šiem pavadinimam.
Paprastai šios dvi rūšys – rusiška ir suomiška (sauna) išskiriamos, kaip priešingybės. Du antipodai. Viena šlapia ir su vantom, kita sausa ir kažkaip kristališkai sterili – bent jau taip yra įsivaizduojama. Vienoje girti rusai laisto alumi akmenis, kitoje inteligentai tyliai sėdi, ir braukia prakaitą nuo akinukų, termometrui rodant 120C.
Yra viena nedidelė bėda.
Nėra Rusiškos Pirties, nėra Suomiškos Saunos. Yra tik žodžiai pirtis, баня, sauna.
Dėl pirties įrengimo kreipkitės +370 689 02169
O pokštas slypi tame, kad tokį reiškinį kaip pirtis savo tradicinėje kultūroje seniau turėjo toli gražu ne visos tautos. Tos kurios šį reiškinį turėjo – turi ir žodį tam reiškiniui apibūdinti. Rusai tai vadina баня (bania), suomiai tai vadina Sauna, lietuviai ir latviai dalinasi mūsišku atitikmeniu – Pirtis. Visos kitos tautos, kurios šį reiškinį – mūsuose vadinamu pirtimi – pasiskolino iš šiauresnių tautų – jos naudoja tarptautinį skolinį – Sauna. Nu nes natūraliai neturėjo savo, natyvinio žodelio, galinčio tai apibūdint. Nemažą paspirtį plist šiam žodžiui plačiame pasaulyje sudarė suomių įžengimas į pasaulio rinką 60-80ais praeito amžiaus metais, kai jie pasiūlė nedideles elektrines krosneles, kurias galima tiesiog nusipirkt ir įsirengt savo „karštą kambariuką”, kurį marketingistai labai greitai susiejo su sveikata. Ir žodis, kuris buvo panaudotas pavadint tam kambariukui buvo žinoma suomiškas – Sauna. Nuvažiuok į didžiausią užkampį ir pasakyk sauna – būsi suprastas.
Pabaltijis tuo metu buvo už geležinės sienos, ruslandas taipogi. Ką ten gali žinot, kaip būtų pasisukę reikalai, jei Lietuva vis dar būtų buvusi nepriklausoma, nes pirtys mūsuose buvo paplitusios pakankamai plačiai, industrializacija vyko vos ne sparčiausiai Europoje. Vėlgi, ką ten gali žinot, ar koks aukštaičių lietuvaitis nebūtų pyktelėjęs dėl Harvia sėkmės pasaulio rinkose, ir nepasiūlęs ko nors panašaus, ar netgi geresnio, tik mūsiškos gamybos. Žinoma, tai tik galima interpretacija. Andrius Tapinas galėtų savo sekančiame steam-punk stiliaus romane išplėtot lietuviškos pirčių technologijos vystymąsį alternatyviame tarpukario Kaune, nes steampunk stiliaus pavadinime esantis garas (steam – garas angl.) yra neatsiejama pirties dalis 🙂
Bet grįžkim į šį pasaulį 🙂
Ką tik išnagrinėjom, kaip žodis galėjo paplist pasaulyje. Kad kitos tautos žodį sauna naudoja todėl, kad neturėjo savojo. Tuo tarpu rusai, lietuviai ir latviai turi tą nuosavą žodį, nes tas reiškinys mūsuose egzistavo nuo seno. Maža to, yra prielaidų (abejotini šaltiniai, bet pafantazuot galima, kažkiek teisybės grūdo tame būti išties gali), kad į Skandinaviją ir į rusiją pirties reiškinys buvo importuotas iš mūsų kraštų. Yra pvz tokių pasakų, kad vienas rusios kniazius paviešėjęs Litvoj, grįžęs liepė pastatyt iš liepinių rąstų pirtį, ir ten labai nemažai pramogavęs. O lietuviškas žodis Pirtis turi labai panašų atitikmenį suomių kalboje, kuris reiškia mažą namuką. Kas ten žino, kas ten žino 🙂
Tikslus faktas yra vienas: pirtys Lietuvoje, Suomijoje ir Rusijoje praktiškai nesiskiria. Šioje vietoje esminis mitas – kad suomiai kaitinasi sausai – yra žemiau bet kokios kritikos. Mano kolega, viešėjęs Suomijoje pas Harvia vadukus labai nuotaikingai pasakojo, kaip ten kažkoks vice direktorius, su kuriuo jie pirtinosi jo namų pirtyje, smagiai pilstydamas vandenuką ant akmenų vis kalbėjo laužyta rusų kalba: „fottt annna, suchajja finnnskaja bannnia” (štai ji, sausoji suomiška pirtis).
Taigi:
MITAS: suomiai kaitinasi sausai.
Teisybė: Pirtys pabaltijyje, ruslande ir skandinavijoje iš principo yra tokios pačios su nedideliais skirtumais papročiuose. Pvz ruslande dažnai pasitaiko prausyklos patalpa, esanti tarp priepirčio ir pačios garinės, jos plotas dažnai būna didesnis už priepirtį ir garinę sumoje. Nes ten žmonės prausdavosi. Nieko tokio nesu pastebėjęs senųjų lietuviškų pirčių išplanavime, prausiamasi ten būdavo pačioje garinėje.
Tuom tarpu plaktis suomiai mėgėjai patys save, sėdom. Tuom tarpu pas mus plakama dažniausiai gulom, plakimą daro kitas žmogus.
Sausa pirtis – mitas
Kaip jau minėjau, suomiai pila vandenį ant akmenų lygiai taip pat kaip lietuviai ar rusai. Iš kur tas saunos mitas? Aš kurį laiką domiuos tuom, bet vis vien tikslaus atsakymo tam neturiu, bet yra keletas prielaidų.
- Tarybiniais laikais didesnėse įmonėse būdavo įrengiamos poilsio zonos darbuotojams, neretai ten būdavo didelės pirtys masiniam apsiplovimui po darbų. Tokios neretai būdavo pajungiamos nuo katilinės ir varomos perkaitintu garu. Bet būdavo ir mažesnės, skirtos labiau vadukams, kuriose įmonės ar kalchozo aliektrykas užvyniodavo volframo vielą ant keraminio izoliatoriaus, pajungdavo tai į visos įmonės aliektros sistemą, su kokių 15kW galia. Nuotėkio relių tais laikais buvo nelabai, o jei ir pajunkgavo, tai abejot tuo pajungimu būtų geriau, nei pasitikėt. Rezultate kliūstelėti vandenuko ant tokios instaliacijos buvo nesaugu, nes „išmušt’ galėjo visos įmonės įvadą, jau nekalbant apie galimybę įsižemint pilstytojui, kas reikštų mirtį akimirksniu. Kažkodėl ant tokių kambariukų durų kartais išdidžiai kabodavo užrašas lotyniškom raidėm – Sauna. Gal todėl sausaorės pirtys imtos asocijuot su suomišku žodžio „pirtis” atitikmeniu.
- Kažkiek suomiškos gamybos krosnelių – elektrinių – pakliūdavo ir už geležinės uždangos. Tą žinau tiksliai. Ko nežinau tiksliai – tai ar gamintojas leido pilt vandenį ant akmenų (manau pilt buvo galima, nes jų konstrukcija nuo tų laikų iš principo nepasikeitė). Galimas daiktas, kad sovietikusai viską darė pagal tuos įpročius, kurie visiem mums tais laikais leido išgyvent – nepasitikėk. Nepasitiki – nepili. Taigi jei suomiška krosnelė atsidurdavo sovietistane, kur bet kokia vakarietiška tecnologija būdavo garbinama vos ne kaip religinė relikvija, ją saugojo ir tausojo (prisiminkim distancinius pultelius celofano maišiukuose), ir jokio vandens pylimo ant tokios krosnelės būti negalėjo.
Kažkurioje vietoje mitas apie sausą suomišką sauną ir gimė. O mes jį pabaikim 😉
Apibendrinkim: sauna yra suomiškas žodis, kurio atitikmuo lietuvių kalboje yra žodis pirtis, o rusų kalboje – žodis баня. Suomiai savo pirtyse tradiciškai lygiai taip pat pila vandenį ant akmenų, kaip ir rusai ar lietuviai. Na ir dar. Sausa pirtis neteikia tiek pat malonumo, kiek pirtis su garu, be to sausaorė pirtis yra netgi kažkiek žalinga sveikatai.
Jei perskaitėt iki galo, tai papasakokit ir kitiems apie tai, ir lengvo Jums garo! 😉